Psichologas? Osteopatas? Šamanas? O gal tiesiog šarlatanas?

Andžej Baranovskij. Jau daugiau nei 18 metų dirbu su žmonėmis privačioje praktikoje, padėdamas jiems spręsti fizinio diskomforto, emocinių išgyvenimų, baimių, vidinių konfliktų ir ribojančių įsitikinimų problemas.

Tačiau jeigu paklaustumėte, kas aš esu pagal profesiją, man būtų nelengva atsakyti vienu žodžiu.

Savo praktikoje jungiu įvairių sričių žinias ir metodus: anatomijos ir fiziologijos, psichologijos, psichosomatikos, hipnoterapijos, manualinės terapijos, osteopatinių technikų, liaudies medicinos, holistinių ir ezoterinių praktikų.

Nelaikau savęs psichologu, osteopatu, hipnoterapeutu ar ezoteriku.

Todėl pasirinkau platesnį apibūdinimą – healer (angl. „gydantis žmogus“), arba gyduolis.

Ne todėl, kad turėčiau antgamtinių galių ar galėčiau išgydyti žmogų nuo bet kokios ligos. Tiesiog šis žodis geriausiai atspindi žinių, požiūrių ir metodų įvairovę, kurią taikau savo praktikoje.

Per daugelį praktikos metų supratau, kad nenoriu savęs apriboti vienos krypties rėmais. Man įdomu pažinti žmogų iš skirtingų pusių, matyti tarpusavio ryšius ir ieškoti būdų, kurie galėtų padėti būtent jam.

01 / ISTORIJA

Man artimas holistinis, arba visuminis, požiūris į žmogų.

Žmogų matau kaip vieną tarpusavyje susijusią sistemą, kurioje fizinis kūnas, nervų sistema, psichika, emocijos, jausmai, prisiminimai, įsitikinimai ir įvairūs vidiniai procesai nuolat sąveikauja tarpusavyje.

Pavyzdžiui, emocinė įtampa gali pasireikšti kūne raumenų įsitempimu, kvėpavimo pokyčiais, galvos skausmais ar kitais fiziniais pojūčiais.

Ir atvirkščiai – ilgalaikis fizinis skausmas gali veikti emocinę būseną, nuotaiką, miegą ir aplinkinio pasaulio suvokimą.

Tai nereiškia, kad fizinius simptomus būtinai sukėlė emocijos. Tačiau kartais tokie ryšiai iš tiesų egzistuoja, ir svarbu į juos atsižvelgti.

Todėl dirbdamas su žmogumi stengiuosi suprasti ne tik tai, kur skauda, bet ir ką žmogus išgyvena, kaip reaguoja į gyvenimo situacijas, kokius įsitikinimus turi apie save ir kokie vidiniai procesai gali veikti jo savijautą.

Kartu puikiai suprantu, kad ne kiekviena fizinė liga yra susijusi su emocijomis. Kūnas turi savus biologinius, fiziologinius ir medicininius dėsningumus, kurių negalima ignoruoti.

Man visuminis požiūris – tai ne medicinos neigimas, o bandymas pažvelgti į žmogų plačiau nei į atskirą simptomą ar diagnozę.

02 / ISTORIJA

Nuo pat vaikystės mane traukė neįprasti reiškiniai, mistika, žmogaus sąmonė ir klausimai, į kuriuos ne visada įmanoma rasti vienareikšmius atsakymus.

Man visada buvo įdomu, kodėl žmogus sapnuoja, kaip veikia mūsų pasąmonė, iš kur atsiranda tam tikri pojūčiai ir kiek toli gali siekti žmogaus suvokimo galimybės.

Pavyzdžiui, gana dažnai patiriu sąmoningus sapnus.

Kartais tai vyksta visiškai spontaniškai, be jokio mano sąmoningo ketinimo.

Šiuose sapnuose suvokiu, kad sapnuoju, ir galiu stebėti tai, kas vyksta. Kartais sutinku žmones, kuriuos suvokiu kaip gyduolius, budistų mokytojus ar šamanus.

Būna tokių ryškių ir neįprastų išgyvenimų, kad pabudus nejučia kyla klausimas: kas tai apskritai buvo?

Tiesiog sapnas? Smegenų veikla? Vaizduotė? O gal kažkas daugiau?

Būtent susidomėjimas tokiais klausimais kadaise atvedė mane ir prie šamaniškų praktikų.

03 / ISTORIJA

Ne todėl, kad aklai tikėčiau dvasiomis, kitais pasauliais ar antgamtinėmis galiomis.

Norėjau pats patirti neįprastą būseną ir pabandyti suprasti, ar egzistuoja kažkas už mūsų fizinio kūno ir įprasto suvokimo ribų.

Ar sąmonė gali egzistuoti atskirai nuo kūno?

Ką žmonės vadina išėjimu iš kūno?

Ar egzistuoja kažkas anapus to, ką esame įpratę laikyti realybe?

O gal visa tai tėra neįtikėtinai sudėtingas, įtikinamas ir kartais stebinantis mūsų pačių smegenų žaidimas?

Dalyvavau šamaniškose ceremonijose, stebėjau savo pojūčius, išgyvenimus ir sąmonės būsenas.

Galiu pasakyti, kad tai buvo tikrai neįprasta ir labai įdomi patirtis.

Kai kurie išgyvenimai buvo tokie ryškūs ir tikroviški, kad tam tikromis akimirkomis atrodė: galbūt už mūsų įprasto suvokimo ribų iš tiesų egzistuoja kažkas daugiau.

Ne.

Ir būtent čia manyje vėl prabyla skeptikas.

Juk net pats ryškiausias ir įtikinamiausias išgyvenimas dar neįrodo, kad viskas vyko būtent taip, kaip mes tai suvokėme.

Mūsų smegenys geba kurti stebėtinai tikroviškus vaizdinius, pojūčius ir ištisus pasaulius. Tai žinoma ir iš sapnų, ir iš pakitusių sąmonės būsenų tyrimų.

Kita vertus, žmogus gali patirti kažką tokio neįprasto, kad jam lieka daugybė klausimų apie savo paties sąmonės prigimtį.

Ir aš ramiai tai pripažįstu.

Žmonės pasakoja apie dvasines keliones, susitikimus su įvairiomis būtybėmis, išėjimus iš kūno, praėjusius gyvenimus ir kitus neįprastus išgyvenimus.

Tačiau dažniausiai visa tai lieka asmenine patirtimi ir jos interpretacija.

Aš taip pat galiu pasidalyti savo patirtimi. Tačiau negaliu jos pateikti kaip objektyvaus antgamtinių reiškinių egzistavimo įrodymo.

Galbūt vieną dieną mokslas galės paaiškinti kur kas daugiau apie sąmonės prigimtį.

O gal kai kurie klausimai dar labai ilgai liks atviri.

04 / ISTORIJA

Tikriausiai todėl, kad nemėgstu aklai tikėti.

Nei ezoterika, nei gražiomis dvasinėmis istorijomis, nei garsiais pažadais apie stebuklus.

Tačiau taip pat nemanau, kad jau žinome absoliučiai viską apie žmogų, jo smegenis, sąmonę ir suvokimo galimybes.

Kartu suprantu svarbų skirtumą tarp to, ką žmogus asmeniškai patyrė, ką jis tik numano ir kas iš tiesų patvirtinta moksliniais tyrimais.

Man nereikia rinktis tarp dviejų kraštutinumų: tikėti absoliučiai viskuo arba neigti viską, kas atrodo neįprasta.

Man įdomiau tyrinėti, stebėti, lyginti ir daryti išvadas.

Kartais pakeisti savo nuomonę.

Kartais pripažinti, kad anksčiau klydau.

O kartais tiesiog pasakyti: „Nežinau.“

Ir man tame nėra nieko blogo.

05 / ISTORIJA

Per daugiau nei 18 metų darbo studijavau įvairius požiūrius į žmogaus kūną, emocinę būseną ir vidinius išgyvenimus.

Turiu įvairių kūno ir manualinės terapijos, osteopatinių technikų, masažo, refleksologijos, akupresūros ir kitų praktikų sertifikatų. Taip pat studijavau kineziterapiją ir reabilitaciją, hipnoterapiją, psichosomatiką bei darbo su emocinėmis būsenomis metodus.

Esu sertifikuotas psichosomatikos specialistas ir NASP narys.

Priklausomai nuo žmogaus poreikių, taikau įvairius metodus.

Manualinė ir kūno terapija

Osteopatija

Psichosomatika

Hipnoterapija

Biologinis centravimas

Nesistengiu kiekvieno žmogaus pritaikyti vienai konkrečiai metodikai.

Man svarbiau suprasti, su kokia problema žmogus atėjo, kas vyksta jo gyvenime, kokios reakcijos ar fiziniai apribojimai jam trukdo ir koks požiūris galėtų būti tinkamiausias.

06 / ISTORIJA

Per daugelį praktikos metų sutikau žmonių, patiriančių pačių įvairiausių sunkumų.

Vieni ateina dėl nugaros, kaklo, sąnarių skausmų ar lėtinės raumenų įtampos.

Kiti – dėl panikos atakų, nerimo, baimės skristi, vairuoti automobilį, būti uždarose patalpose ar tarp daugybės žmonių.

Kai kurie patiria nuolatinę kritikos, atstūmimo, vienatvės baimę, nepasitikėjimą savimi arba jausmą, kad yra nepakankamai geri.

Kiti kreipiasi dėl santykių sunkumų, kaltės jausmo, nuoskaudų, pykčio, emocinio išsekimo ar baimės būti savimi.

Mano tikslas – padėti žmogui geriau suprasti savo reakcijas ir atrasti būdus keisti tai, kas trukdo jo kasdieniam gyvenimui.

Nežadu stebuklų ir nelaikau alternatyvių metodų būtinos medicininės diagnostikos ar gydymo pakaitalu.

07 / ISTORIJA

Per daugelį praktikos metų supratau vieną įdomų dalyką.

Skirtingi žmonės mane suvokia visiškai skirtingai.

Vieniems esu darbo su kūnu specialistas.

Kitiems – hipnoterapeutas.

Kai kurie mane laiko gyduoliu.

Kiti galbūt pavadins šamanu ar ezoteriku.

O kažkas apskritai nuspręs, kad esu beprotis arba paprasčiausias šarlatanas.

Kiekvienas žmogus turi teisę į savo nuomonę.

Man nereikia visų įtikinėti, kad mano požiūris į žmogų yra vienintelis teisingas.

Nepretenduoju į absoliučią tiesą ir nemanau, kad turiu atsakymus į visus klausimus.

Aš tiesiog toliau darau tai, kas man iš tiesų įdomu jau daugelį metų: tyrinėju žmogų, jo kūną, psichiką, sąmonę, emocijas ir jų tarpusavio ryšius.

Toliau mokausi, praktikuoju, stebiu, kartais klystu ir peržiūriu savo paties įsitikinimus.

Ir net po daugiau nei 18 metų praktikos puikiai suprantu, kad žinau toli gražu ne viską.

Ne žmogus, kuris žino atsakymus į visus klausimus.

Ne žmogus, kuris žada stebuklus.

O žmogus, kuris jungia įvairių sričių žinias ir metodus, siekdamas padėti kitiems.

Turbūt geriausiai apie mane gali papasakoti ne mano paties žodžiai, o žmonių, kurie jau kreipėsi į mane, patirtis.

Todėl žemiau pateiksiu jų atsiliepimus – skirtingas istorijas, skirtingas problemas ir asmeninius įspūdžius apie mūsų bendrą darbą.

O kiekvienas galės pasidaryti savo išvadas.

Pagarbiai,

Andžej Baranovskij andzejhealer