Jauti nerimą, nors net nežinai kodėl?
Atrodo, viskas lyg ir gerai, bet viduje neramu. Kūnas įsitempęs, galvoje sukasi mintys, sunku atsipalaiduoti. Kartais nerimas tampa toks stiprus, kad pereina net į panikos priepuolius.
Gal nuolat galvoji apie tai, ką apie tave pagalvos kiti?
Bijai kritikos, vertinimo, pasmerkimo. Vienas neigiamas komentaras ar kito žmogaus žodis gali ilgam išmušti iš pusiausvyros.
Gal tau trūksta pasitikėjimo savimi?
Nuolat abejoji savo sprendimais, lygini save su kitais, bijai suklysti. Atrodo, kad kiti yra geresni, stipresni, vertesni už tave.
Gal tau sunku būti savimi?
Nori kalbėti, veikti, kurti, parodyti save pasauliui, bet kažkas viduje sustabdo:
„O ką žmonės pasakys?“
„O jeigu iš manęs juoksis?“
„O jeigu manęs nepriims?“
Gal dėl to vis atidėlioji tai, ko iš tikrųjų nori?
Gal turi idėjų ir svajonių, bet baimė neleidžia žengti pirmyn — pakeisti darbą, pradėti savo veiklą, paprašyti didesnio atlyginimo, pasakyti savo nuomonę ar tiesiog pagaliau pasirinkti save.
Gal tavo didžiausia baimė — būti atstumtam ar paliktam?
Kai partneris tampa šaltesnis, mažiau rašo, mažiau rodo dėmesio ar nori daugiau erdvės, viduje iškart kyla nerimas:
„Kas atsitiko?“
„Ar jis manęs nebemyli?“
„Gal atsirado kažkas kitas?“
„Ar mane paliks?“
Gal santykiuose taip stipriai prisiriši prie žmogaus, kad jo nuotaika pradeda valdyti tavo nuotaiką, o jo dėmesys — tavo savivertę?
O gal santykių šiuo metu visai neturi, tačiau bijai likti vienas?
Todėl kartais sutinki su santykiais, kurie tavęs netenkina, toleruoji tai, ko iš tikrųjų nenori, arba laikaisi žmogaus vien todėl, kad vienatvė atrodo dar baisesnė.
Gal tau sunku pasakyti „NE“?
Bijai nuvilti kitus, tačiau dėl to vis dažniau nuvili pats save...?
Gal per daug viską kontroliuoji?
Tau reikia žinoti, kas bus rytoj, ką galvoja kitas žmogus. Kai negali kontroliuoti situacijos — kyla nerimas.
Tavo galvoje nuolat vyksta nesibaigiantis dialogas?
Analizuoji praeitį, kuri ateities scenarijus, prisimeni senus pokalbius ir galvoji, ką galėjai padaryti kitaip.
Gal net tada, kai viskas gerai, lauki, kada kažkas nutiks?
Pavargai nuo savo baimių — nesėkmės, vienatvės, atstūmimo, kritikos, pokyčių, ateities?
Ir blogiausia, kad galbūt pats supranti, jog kai kurios tavo baimės nėra logiškos...
Sakai sau:
„Nusiramink.“
„Negalvok apie tai.“
„Man neturėtų būti baisu.“
Bet kūnas, emocijos ir vidinės reakcijos tavęs neklauso...
Tu gali suprasti viską protu ir vis tiek vėl reaguoti taip pat.
Jeigu skaitydamas šį tekstą bent kelis kartus pagalvojai „čia apie mane“ — galbūt problema yra giliau, nei iki šiol bandei jos ieškoti.
Kartu galetume tai išspręsti. Parašyk.